Pinigus dedate į kojinę? Per 20 metų prarandate beveik 40 proc. jų vertės

Nors per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 proc., šalies gyventojai į tai nekreipia daug dėmesio. Net 53 proc. lietuvių pinigus laiko einamojoje banko sąskaitoje, o daugiau nei trečdalis saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“. Specialistai įspėja, kad net ir nedidelė infliacija ilgu laikotarpiu gali turėti neigiamą įtaką neinvestuotoms santaupos. Ypač, jei taip taupoma pensijai.

Tyrimas parodė, kad dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonėse. Net 53 proc. žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36 proc. saugo patys, o indėlyje – 28 procentai. Investavę pinigus teigė vos 11 proc. apklaustųjų, 4 proc. atsakė, kad juos yra paskolinę.  

„Gaila, tačiau tenka konstatuoti, kad šalies gyventojai nesirūpina savo finansine ateitimi. Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę. Tokiu būdu atėjus pensijai galiausiai gali paaiškėti, kad jų ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Per mažai investuoja

Pasak „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, svarbu įvertinti tai, kad net ir nedidelė infliacija gali padaryti didelę įtaką, jei pensijai pinigus saugote patys. Mat per 10 metų pinigai gali nuvertėti apie 20 proc.

„Stebint pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad šalyje, išskyrus krizės laikotarpį, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventojų finansinis turtas. Tuo pačiu laikotarpiu stebima ir vidutinė 2,4 proc. per metus siekianti infliacija, kuri kasmet „suvalgo“ dalį gyventojų uždirbtų pinigų, jei jie laikomi grąžos negeneruojančiose priemonėse. Deja, bet šiai dienai vis dar matyti per mažai ženklų, kad gyventojai investuoja ar planuotų investuoti savo uždirbtus pinigus taip, kad jie kurtų didesnę nei infliacija vertę“, – sako V. Rūkas.

Skiriasi nuo Europos

Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi ir nuo Europos. 2017 m. Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (Europos Sąjungos šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, net 72 proc. Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – tik apie 3 proc. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.

More Stories
Būsto paskola – kas nulemia jos kainą?